Atskirai rinkti maisto atliekas įpareigoja Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos strategija. Nuo 2024 metų, įgyvendinant žiedinės ekonomikos direktyvų reikalavimus, biologinės atliekos (žaliosios ir maisto atliekos) turės būti atskiriamos susidarymo vietoje ir renkamos atskirai arba kompostuojamos namų ūkiuose, patikino ir Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė konferencijoje „Maisto atlieka – žaliava !?!“, vykusioje vasario 24 d.  Karališkoje senojoje kibininėje.

Konferencijos svečius ir dalyvius pasveikino Trakų rajono savivaldybės mero patarėja Jovita Sajavičienė. Konferencijos svečiai – pranešėjai ir Alytaus, Trakų, Prienų rajonų, Elektrėnų savivaldybių atstovai: savivaldybių administracijų darbuotojai, seniūnijų seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenių pirmininkai, VVG valdybų nariai, verslininkai, mokytojai, moksleiviai.

Ši konferencija tai įvadinė  teritorinio  projekto  „Maisto atlieka – žaliava !?!“ (44TT-KV-22-2-04958-PR001) dalis, todėl ir pavadinta tuo pačiu pavadinimu.  Jos tikslas – pristatyti bendrą atliekų rūšiavimo kultūrą, pereinant prie maisto atliekų rūšiavimo.

Teisinę bazę, reglamentuojančią maisto atliekų tvarkymą, esamą situaciją Lietuvoje, geruosius užsienio pavyzdžius pristatė V. Slavinskienė.  Atliekų politikos grupės vadovė priminė, kad  iki 2030 metų turėsime pasiekti ambicingus direktyvose numatytus žiedinės ekonomikos tikslus – bent 60 % komunalinių atliekų turės būti pakartojamai naudojamos arba perdirbtos ir sąvartyne negalima bus šalinti daugiau nei 5 % komunalinių atliekų nuo 2030 m., o nuo 2027 m. biologinės atliekos, patekusios į mišrių komunalinių atliekų srautą, sukompostuotos arba anaerobiškai apdorotos ir naudojamos sąvartynų perdengimui, nebus užskaitomos kaip perdirbtos. Taip pat pasidalijo Tauragės rajono geruoju pavyzdžiu. Dar nepakeitus teisės aktų dėl mažesnio vietinės rinkliavos mokesčio skaičiavimo, savivaldybė ėmėsi iniciatyvos mažinti kompostuojantiems gyventojams šį mokestį. Tauragės miesto vietinės rinkliavos mokėtojai, vadovaudamiesi Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo taisyklėmis ir pateikę UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui Kompostavimo deklaraciją, moka 20 procentų mažesnę vietinę rinkliavą. Diskutavo su seniūnais, koks galėtų būti jų vaidmuo rūšiuojant atliekas.

Savo įžvalgomis pasidalijo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkės prof. dr. Vilma Atkočiūnienė ir dr. Aistė Čapienė.

Prognozuojama, kad iki 2050 m. pasaulyje gyvens apie 9 mlrd. žmonių. Mokslininkai teigia, kad maisto paklausa gali padidėti 2 kartus. Prof. dr. Vilma Atkočiūnienė panešime „Mažiau išmesto maisto – lengviau Planetai“ teigė, kad jeigu maistą vartotume taip, kaip dabar, reikėtų smarkiai plėsti dirbamos žemės plotus ir sunaudoti gerokai daugiau vandens, kuro ir kt. išteklių, tačiau  yra kita išeitis – mažinti maisto švaistymą, nes iššvaistome tiek maisto (apie 1,3 mlrd. tonų per metus), kad užtektų pamaitinti apie 3 mlrd. žmonių.

Dr. A. Čapienė jau programoje tarsi klausė mūsų,  ar gali būti tvarus vartojimas? Klausydamiesi pranešimo, mes patys savęs klausėme, negi kasdienis vartojimas vis dar stipriai priklauso nuo patogumo, įpročio, pinigų vertės, asmeninių sveikatos problemų ir t.t.  Kokia turi būti motyvacija keisti savo elgseną?

Motyvacija gali būti ir tai, kad maisto atliekos yra vertingas išteklius, iš jų gaminama žaliava biodujoms ir biodegalams, gaminamas kompostas. Apie tai kalbėjo maisto atliekų perdirbėjai.

UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Algirdas Reipas  papasakojo apie centro veiklą.  Pasak direktoriaus,   kas nerūšiuoja, tas netaupo pinigų. Maisto atliekos sudaro apie 40 proc. visų komunalinių atliekų. ARATC pirmasis  Lietuvoje (jau 2018 m.) pradėjo perdirbti maisto atliekas, gaminti kompostą.  Centro vadovas teigė,  kad visose   savivaldybėse, kuriose  rūšiuojamos maisto ir virtuvės atliekos, atliekų surinkimo kaštai  akivaizdžiai sumažėjo, atpigo logistika.  Centro vadovas atkreipė dėmesį, kad maisto atliekos – tai ne tik maisto ir jo produktų likučiai, bet ir įvairios biologiškai suyrančios virtuvės atliekos: popieriniai rankšluosčiai, servetėlės, kavos, arbatos tirščiai, riebaluotas popierius, kambariniai augalai ir jų dalys.

UAB „Green genius“ įsikūrusi visai šalia – Ąžuolinės kaime Elektrėnų savivaldybėje. Atsinaujinančios energetikos bendrovę, veikiančią 8 ES šalyse,  pristatė  Arvydas Noreika, biodujų žaliavų tiekimo vadovas,  ir Justina Šeduikė, žaliavų projektų vadovė. Čia taip pat perdirbamos maisto atliekos. Bendrovė dirba su miestų verslo centrais, kur surenka kavos tirščius, kitas maisto atliekas.  Būtent iš surinktų kavos tirščių pagaminta elektros energija praėjusiais metais buvo apšviestos didžiosios Vilniaus ir Kauno Kalėdų eglės ir kiti miestų objektai. Lietuvoje 11 biodujų jėgainių valdanti „Green Genius“ gamina elektros ir šilumos energiją perdirbdama ne tik augalinės, bet ir gyvūninės kilmės bioskaidžias atliekas bei 2-os ir 3-os kategorijos šalutinius gyvūninius produktus. Netoli Vievio veikianti bendrovės jėgainė yra viena moderniausių Baltijos šalyse, čia 2019 m. pastatyta ir nauja atliekų perdirbimo linija.

Trakų seniūnijos seniūnė Vilma Puišienė papasakojo apie Trakų rajono savivaldybės švietimo įtaigų dalyvavimą akcijoje „Naudoto aliejaus kelias“.

Įgyvendinant kitas šio projekto veiklas bus lankomasi vietose ir bus galimybė pamatyti, kaip perdirbamos virtuvės ir maisto atliekos.

Konferencija organizuojama įgyvendinant teritorinį projektą „Maisto atlieka – žaliava !?!“  Nr. 44TT-KV-22-2-04958-PR001. Koordinatorė – Trakų krašto vietos veiklos grupė, partnerės – Alytaus ir Prienų rajonų vietos veiklos grupės, Elektrėnų savivaldybės ir Elektrėnų miesto vietos veiklos grupės.

Alvyda Kazakevičiūtė-Staniunaitienė

Projekto vadovė

Vasario 9 d. Elektrėnuose susitiko teritorinio projekto „Maisto atlieka – žaliava !?!“ (44TT-KV-22-2-04958-PR001) dalyviai – Trakų krašto, Alytaus rajono, Prienų rajono, Elektrėnų savivaldybės ir Elektrėnų miesto VVG – aptarti projekto eigą, konkrečias veiklas. Iki šiol diskusijos vyko susitikimus organizuojant ir  nuotoliniu būdu.

Pirmiausiai, partnerių pageidavimu, apie Elektrėnų miesto vietos veiklos grupės veiklą, įgyvendintus projektus papasakojo Aurelija Kasperavičienė, Elektrėnų miesto VVG pirmininkė, pirmojo susitikimo organizatorė. Po pristatymo buvo aptartos miesto VVG bendradarbiavimo galimybės su kaimiškosiomis VVG.

Ilgai diskutuota dėl filmo kūrimo, nes uždaviniuose numatyta, kad 10 minučių filmas žiūrovui turės  formuoti  kitokį požiūrį dėl atliekų rūšiavimo. Numatyta konferencijos data – vasario 24 d. Aptartos projekto veiklos.

Projektas  tikslas  – skatinti vietos gyventojų socialinį aktyvumą, sąmoningumą tvarumo ir atliekų rūšiavimo, ypač maisto,  srityse,  edukuojant visuomenę, įtraukiant jaunimo, verslo, bendruomenių ir savivaldos atstovų, neįgaliuosius iš kaimiškųjų ir miestų teritorijų.  Projektas bus įgyvendinamas keturiais  etapais:

I etapas–  įvadinis. Bendras atliekų rūšiavimo kultūros, pereinant prie maisto atliekų rūšiavimo, pristatymas: teisinė bazė, reglamentuojanti maisto atliekų tvarkymą, esama maisto atliekų tvarkymo situacija Lietuvoje, projekto dalyvių savivaldybėse, atliekų tvarkytojai. Mokslininkų įžvalgos, atliktų tyrimų pristatymai, inovacijos.

II etapas – šviečiamoji dalis. Organizuojama pažintinė ugdomoji veikla. Visuomenės edukavimas. Planuojami trys  seminarai (Atliekų rūšiavimas Vilniaus ir Alytaus regionuose, Inovacijos atliekų tvarkymo srityje, startuoliai  Augalinės bioskaidžios atliekos (kavos tirščiai, naudotas aliejus, kitos augalinės kilmės maisto gaminimo ir maisto produktų atliekos), jų perdirbimas į tvarius vabzdžių produktus) ir  viena lauko diena sliekų fermoje.

III etapas – praktinė dalis – Eko dirbtuvės. Po įvadinės ir šviečiamosios dalių kiekvienos VVG teritorijoje bus organizuojamos praktinės veiklos –  ekodirbtuvės, kurių metu edukatoriaus pagalba bus  gaminamos medinės kompostinės su dangčiais; aiškinama, kaip rūšiuoti, ką galima, ko negalima mesti į kompostines?  Kiekviena VVG pasirenka po  4 teritorijas / vietas (prie mokyklų, bendruomenės namų, darželių ar kito visuomeninio objekto, tinkamo  maisto atliekų rūšiavimo edukacijai ir kompostinių gamybai). Kiekvienoje kaimiškojoje  VVG  sudaroma  po 4 grupes (į jų sudėtį įtraukiamas jaunimas, mokiniai, neįgalieji), grupėje po 12 žmonių. Kiekviena grupė gaminama po 2 kompostines. Miesto VVG kompostines gaminasi savo lėšomis..

IV etapas – apibendrinimas. Baigiamoji konferencija, filmo peržiūra, aptariamos veiklų tęstinumo galimybės.

Atskirai rinkti maisto atliekas įpareigoja Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos strategija, kurios tikslas – mažinti atliekų kiekį ir taupyti pirminius išteklius, o susidariusias atliekas naudoti pakartotinai.

Tikimasi, kad projekto dalyviai pakeis savo požiūrį į atliekų, ypač maisto, rūšiavimą, pakeis vartojimo įpročius, pajus kad maisto atliekas rūšiuoti tikslinga, kad jos, nesupiltos  į bendrą krūvą su kitomis šiukšlėmis/atliekomis, tampa  naudingomis, t. y. žaliava (kompostas, elektros energija , kt.), sumažėja kaštai.

Alvyda Kazakevičiūtė-Staniunaitienė, Trakų krašto VVG pirmininkė, projekto vadovė

2022 m. sausio 18 d. įvyko susitikimas su Prienų rajono savivaldybės administracija, vietos verslininkais bei bendruomenių atstovais, kurio metu buvo pristatytos „Prienų rajono Vietos veiklos grupės vietos plėtros 2023-2027 m strategijos“ rengimo gairės.